www.spargalkes.lt

R. Plečkaitis "Logikos įvadas"

S A V Y B I Ų T E O R I J A

Yra samprotavimų, kurių išvadų negalima pagrįsti teiginių logikos priemonėmis. Pvz.: Kiekvienas Jono draugas yra Petro draugas. Martynas nėra Petro draugas. Vadinasi, Martynas nėra Jono draugas. Šio samprotavimo loginį korektiškumą galima pagrįsti, tiriant prielaidų ir išvados struktūrą. Teiginių logikoje teiginys laikomas nedaloma visuma. Tačiau loginį teiginį galima nagrinėti ir jo struktūros požiūriu, panašiai kaip gramatika nagrinėja gramatinį sakinį, surasdama sakinio dalis - veiksnį, tarinį, pažyminį ir kt. Žinoma, loginio teiginio struktūra visai kitokia, negu gramatinio sakinio. Predikatų logika yra logikos teorija, nagrinėjanti vidinę teiginio struktūrą. Teiginį sudaro objektas ir požymis, kuris tam objektui priskiriamas arba nepriskiriamas. Plačiausia prasme objektas yra tai, ką galima pavadinti. Požymis yra tai, kuo objektai panašūs arba kuo jie skiriasi vienas nuo kito. Teiginyje ,,Klaipėda yra Lietuvos TSR uostamiestis" teiginio objektas yra Klaipėda, kuriai priskiriamas požymis „būti Lietuvos TSR uostamiesčiu". Teiginio objektas kartais dar kitaip vadinamas subjektu, o požymiai dar k i t a i p vadinami predikatais.

Skiriami tokie požymiai: savybės, santykiai ir pavadinimai. Savybė yra toks požymis, kurį galima priskirti bent vienam objektui. Savybę „būti baltu" gali turėti ir vienas objektas, pvz., sakome „Sniegas yra baltas", „Pienas yra baltas" ir pan. Tai prasmingi ir teisingi teiginiai. Santykis yra toks požymis, kurį galima priskirti mažiausia, dviem objektams. Požymiai „būti broliu", „būti didesniu" yra santykiai. Teiginys „Jonas Petro brolis"-prasmingas teiginys. Tuo tarpu teiginys ,,Jonas yra brolis" j au beprasmiškas, nes požymis „būti broliu" yra santykis, ir vienam objektui jo negalima priskirti. Dėl to, kad savybes galima priskirti vienam objektui, o santykius galima priskirti mažiausiai dviem objektams, savybės vadinamos vienviečiais predikatais, o santykiai - daugiaviečiais predikatais. Pavadinimas taip pat yra požymis, nes viena objektą nuo kito galima atskirti pagal jų pavadinimą. Pavadinimai nagrinėjami ne predikatų logikoje, bet loginėje semantikoje. Predikatų logika nagrinėja savybes ir santykius. Pagal tai predikatų logika skirstoma į dvi dalis - savybių teoriją ir santykių teoriją.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (ee84b40045d21d6d6894bd7fc4fc8495.zip)R. Plečkaitis "Logikos įvadas"440 Kb8
Neteisinga

 
Logika R. Plečkaitis "Logikos įvadas"
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt