www.spargalkes.lt

Cicerono gyvenimas

Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero) gimė 106 m. pr. Kr. sausio 3 d. Arpino kaime (apie 150 km nuo Romos). “Cicer” lotynai vadina žirnį, o Cicerono prosenis, matyt, ant nosies galo turėjo randą kaip žirnio užuomazgą, nuo kurios ir gavo tą pravardę. Jis nesigėdijo šios pavardės ir pažadėjo ją išgarsinti. Ciceronas sulaukęs mokyklinio amžiaus, įrodė, ko iš tiesų vertas jo vardas. Parodęs nepaprastus gabumus, jis taip pagarsėjo ir tokį vardą įgijo tarp vaikų, kad jų tėvai ateidavo į mokyklą, norėdami savo akimis pamatyti Ciceroną ir patys įsitikinti tuo, kas buvo kalbama apie jo mokslumą ir tūleriopus gabumus.

Vaikystėje jis dar tetrametru parašęs nedidelę poemą “Poncijus Glaukas”. Jo motina Helvija, kilusi iš garbingos giminės ir gražiai gyvenusi. Cicerono tėvas priklausė raitelių  luomui, kurio reikšmė Romos diduomenės gyvenime I a. pr. Kr. ėmė aiškiai didėti, o senatorių luomo autoritetas, atvirkščiai, smuko. Naujų visuomenės santykių formavimąsi, tam tikrą lūžį nusistovėjusių tradicijų, mąstymo ir moralės srityse rodo tai, kad Cicerono žemietis Gajus Marijus, nekilmingas ir nemokytas žmogus, tapo garsiu kimbrų bei teutonų nugalėtoju ir net septynis kartus (107, 104-100, 86 m. pr. Kr.) buvo išrinktas konsulu. Jo sūnus, taip pat Gajus Marijus, tapo rimtu priešininku nusigyvenusiam patricijui Liucijui Kornelijui Sulai, o jų tarpusavio kova baigėsi pirmąja Romos valstybėje Sulos diktatūra, kuri tęsėsi nuo 82 m. pr. Kr. iki 79 m. pr. Kr. Galimas daiktas, jog visi šie pokyčiai, raitelių luomo žmonėms atsiveriančios galimybės Cicerono tėvą paskatino savo sūnus – vyresnįjį Marką ir jaunesnįjį Kvintą – rengti politinei karjerai, o tai padaryti vienintelis būdas – suteikti jiems gerą išsilavinimą retorinėje mokykloje. Todėl apie devyniasdešimtuosius metus jis persikėlė į Romą, užmezgė ryšius su Romos aristokratais  ir savo sūnus atidavė į garsiausių to meto oratorių Marko Antonijaus ir Liucijaus Licinijaus Kraso mokyklą. Iš jų Markas Tulijus Ciceronas gavo ne tik retorikos mokslo žinių, bet ir pirmąsias politinės veiklos pamokas. Gerokai vėliau parašytame veikale “Apie oratorių” ( 55 m. pr. Kr.), remdamasis savo mokytojų autoritetu, Ciceronas sukūrė idealaus oratoriaus paveikslą, nepanašų į tuos žodžio amatininkus, kuriuos rengė kai kurios retorikos mokyklos. Cicerono oratorius – tai politikos veikėjas, graikiškojo   άυήρ    πολιτιχòς     analogas. Jo tikslas - ne gražios iškalbos išmokti, o sugebėti deramai ja pasinaudoti. Todėl, be retorikos, jis turi išmanyti daugelį kitų dalykų: graikų filosofinę teoriją ir romėnų politinę praktiką, etiką ir psichologiją, teisę ir istoriją. Oratoriaus kaip filosofo ir politiko derinį Ciceronas stengėsi pateisinti visu savo gyvenimu bei politine veikla.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (03e49b094c8a7d2d0d7b2b140a5177dd.zip)Cicerono gyvenimas159 Kb0
Neteisinga

 
Lotynų kalba Cicerono gyvenimas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt