www.spargalkes.lt

Cicerono gyvenimas, veikla, kūryba

Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero) gimė 106 m. pr. Kr. sausio 3 d. Arpino kaime (apie 150 km nuo Romos). Jo tėvas priklausė raitelių  luomui, kurio reikšmė Romos diduomenės gyvenime I a. pr. Kr. ėmė aiškiai didėti, o senatorių luomo autoritetas, atvirkščiai, smuko. Naujų visuomenės santykių formavimąsi, tam tikrą lūžį nusistovėjusių tradicijų, mąstymo ir moralės srityse rodo tai, kad Cicerono žemietis Gajus Marijus, nekilmingas ir nemokytas žmogus, tapo garsiu kimbrų bei teutonų nugalėtoju ir net septynis kartus (107, 104-100, 86 m. pr. Kr.) buvo išrinktas konsulu. Jo sūnus, taip pat Gajus Marijus, tapo rimtu priešininku  nusigyvenusiam patricijui Liucijui Kornelijui Sulai, o jų tarpusavio kova baigėsi pirmąja Romos valstybėje Sulos diktatūra, kuri tęsėsi nuo 82 m. pr. Kr. iki 79 m. pr. Kr. Galimas daiktas, jog visi šie pokyčiai, raitelių luomo žmonėms atsiveriančios galimybės Cicerono tėvą paskatino savo sūnus – vyresnįjį Marką ir jaunesnįjį Kvintą – rengti politinei karjerai, o tai padaryti vienintelis būdas – suteikti jiems gerą išsilavinimą retorinėje mokykloje. Todėl apie devyniasdešimtuosius metus jis persikėlė į Romą, užmezgė ryšius su Romos aristokratais  ir savo sūnus atidavė į garsiausių to meto oratorių Marko Antonijaus ir Liucijaus Licinijaus Kraso mokyklą. Iš jų Markas Tulijus Ciceronas gavo ne tik retorikos mokslo žinių, bet ir pirmąsias politinės veiklos pamokas.

Gerokai vėliau parašytame veikale “Apie oratorių” (De oratore ad Quintum fratrem libri tres, 55 m. pr. Kr.), remdamasis savo mokytojų autoritetu, Ciceronas sukūrė idealaus oratoriaus paveikslą, nepanašų į tuos žodžio amatininkus, kuriuos rengė kai kurios retorikos mokyklos. Cicerono oratorius – tai politikos veikėjas, graikiškojo   άυήρ    πολιτιχòς     analogas. Jo tikslas - ne gražios iškalbos išmokti, o sugebėti deramai ja pasinaudoti. Todėl, be retorikos, jis turi išmanyti daugelį kitų dalykų: graikų filosofinę teoriją ir romėnų politinę praktiką, etiką ir psichologiją, teisę ir istoriją. Oratoriaus kaip filosofo ir politiko derinį Ciceronas stengėsi pateisinti visu savo gyvenimu bei politine veikla.

Ciceronas studijavo filosofiją pas epikūrininką Faidrą, klausė paskaitų pas Platono akademijos vadovą Filoną iš Larisos, bendravo su jo namuose gyvenusiu stoiku Diodotu, dažnai lankėsi garsaus teisininko Liucijaus Scevolos Auguro namuose, savarankiškai studijavo graikų filosofus ir istorikus. Taigi pasirodyti forume Ciceronas rengėsi gana ilgai ir pirmąją kalbą, ginančią Sekstą Roscijų iš Amerijos, apkaltintą tėvažudyste, pasakė 80 m. pr. Kr., būdamas 26 metų amžiaus. Čia jis napabūgo pasisakyti prieš diktatoriaus Sulos atleistinį Chrizogoną ir bylą laimėjo, tačiau netrukus, tarsi išsigandęs galimų represijų, išvyko į Graikiją ir ten išbuvo dvejus metus (79-77). Iš pradžių studijavo filosofiją Atėnuose, Platono akademijoje, pas Antiochą iš Askalono, vėliau išvyko į Rodo salą pas retorikos mokytoją Moloną, padariusį jam didžiulį poveikį tobulinant iškalbos įgūdžius.

Grįžęs iš Graikijos, Ciceronas aktyviai įsijungė į politinę veiklą: 76 m. pr. Kr. buvo išrinktas kvestoriumi (mokesčių rinkėju ir metus gyveno Sicilijoje, kur pelnė didelę gyventojų pagarbą. Po Cicerono dirbęs kvestoriumi Veris išgarsėjo kaip kyšininkas bei lupikautojas, ir gyventojai jį padavė į teismą, o Ciceronas pasakė kaltinamąją kalbą “Prieš Verį” (In Verrem, 70 m. pr. Kr.). Su  triumfu laimėjęs šį procesą ir įveikęs savo varžovą Hortenzijų, gynusį Verį, Ciceronas pelnė garsiausio Romos oratoriaus vardą ir 69 m. pr. Kr. buvo išrinktas edilu, o 66 m. pr. Kr. – pretoriumi. Tais metais, reikalaudamas  Pompėjui suteikti aukščiausią valdžią kovoje su Mitridatu, jis pasakė ir pirmąją politinę kalbą – “Apie Gnėjaus Pompėjaus karinę valdžią” (De imperio Cn. Pompei, 66 m. pr. Kr.). Tai buvo svarbus politinis žingsnis: raitelių luomo atstovai su Pompėjaus pergale siejo savo įtakos stiprėjimą, tad, reikalaudamas Pompėjui syteikti aukščiausią karinę valdžią, Ciceronas gynė raitelių luomo interesus. Kartu jis išsaugojo optimalų palankumą sau, nes, jų manymu,  užsitęsęs karas Azijoje grėsė respublikos gerovei. Tai buvo naudinga ir visai romėnų tautai, todėl savo kalba  Ciceronas pelnė visų luomų pritarimą. Tad nenuostabu, kad 64 m. pr. Kr., iškėlęs savo kandidatūrą  konsulų rinkimuose, Ciceronas – homo novus – įveikė net penkis pretendentus ir buvo išrinktas konsulu 63 m. pr. Kr. kadencijai.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (f914f73bb703d12948cc6ddd9cefc7e5.zip)Cicerono gyvenimas, veikla, kūryba27 Kb0
Neteisinga

 
Lotynų kalba Cicerono gyvenimas, veikla, kūryba
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt