www.spargalkes.lt

Mechanikos špera

1. Mechanika. Teorinė mechanika (TM). Mokslas, nagrinėjantis bendrus materialiųjų kūnų judėjimo ir pusiausvyros dėsnius. TM yra mechanikos mokslo dalis kurioje suformuluoti bendrieji mechanikos dėsniai. Remiantis tai dėsniais, tiriamas materialaus taško, materialių taškų sistemos ir standaus kūno judėjimas. TM yra gamtos mokslas, kuris remiasi bandymų, stebėjimų rezultatais ir panaudoja matematiką tiems rezultatams analizuoti. TM skirstoma į tris dalis: statiką, kinematiką ir dinamiką. 2. Statika Kinematika. Dinamika. Statika tai TM dalis, kurioje nagrinėjama jėgų bei kūnų pusiausvyra. Statika sprendžiama kaip vieną sudėtingą jėgų sistemą pakeisti kita, paprastesne jėgų sistema. Statika - mokslas apie mechaninę sistemą veikiančių jėgų pusiausvyrą. Kinematika nagrinėjamas taškų ir kūnų judėjimas, neatsižvelgiant į tuos taškus ar kūnus veikiančias jėgas. Čia tiriama, kokie parametrai nusako judančio kūno padėtį erdvėje ir kaip galima apskaičiuoti to kūno bet kurio taško greitį bei pagreitį. Kinematika tiria mechaninių sistemų judėjimą, nagrinėdama jį tik geometriniu požiūriu nepriklausomai nuo jėgų, veikiančių tas sistemas. Dinamika - TM dalis kurioje nagrinėjamas taškų ir kūnų judėjimas priklausomai nuo jį veikiančių jėgų. Dinamika nagrinėja mechaninių sistemų judėjimą, priklausomai nuo jėgų, veikiančių tas sistemas.

3. Pagrindinės statikos sąvokos. Kietasis kūnas - kūnas, kuriame, veikiant išorinėms jėgoms, atstumai tarp jo taškų nesikeičia ir kūnas išlaiko savo pirmykštę geometrinę formą. Jėga (J) - dviejų materialių kūnų mechaninės sąveikos matas. Jėga bet koks poveikis išjudinantis kūną arba keičiantis jo greitį. (mechaninės kūnų sąveikos matas). Jėga apibūdina: dydis (N), veikimo taškas (kūno taškas kuriame sutelktas jėgos veikiamas), kryptis. Jėgų sistemos - jėgų visuma, kai duotąjį kūną veikia kelios jėgos (plokščios ir erdvinės jėgų sistemos). Mastelis. Jėgų mastelis žymimas mp ir nurodo, kokio dydžio jėga atitinka ilgio vienetui brėžinyje. Ilgių mastelis žymimas ml ir rodo, kokio ilgio atkarpa tenka ilgio vienetui brėžinyje. Jėgos veikimo tiesė. Jėgos sistema. Laisvas kūnas. Ekvivalentiškos Jėgos Pusiausvyra (atsverta) Jėgos sistema. Atstojamoji (F1+F2=F) Atsveriančioji (F1+F2=-F) Sutelkto jis Jėgos Išskirstytos Jėgos Kūnų sistemos Išorinės jėgos vidinės jėgos. 4. Jėga. Veiksmai su jėgomis. Jėga yra vektorinis dydis ir apibrėžiama 3 faktoriais: Jėgos pridėties tašku (kūno taškas į kurį sutelktas jėgos veikimas), Jėgos kryptimi (kryptis, kuria pradėtų judėti J. paveiktas kūnas, iki tol buvęs ramybėje. Gauta tiesė vad. J. veikimo tiese.), J. didumu. J., pridėta prie kūno kuriame nors viename to kūno taške vad. koncentruota. J., veikiančios `visus kūno tūrio ar paviršiaus dalies taškus, vad. išskirstytomis. Atstojamoji - tai J., kuri viena pakeičia duotųjų jėgų poveikį kietam kūnui.  Atsveriančioji - savo moduliu lygi atstojamajai, ir veikianti ta pačia tiese, bet priešinga kryptimi.  Jėgos projekcija į ašį lygi jėgos modulio ir cos kampo, kurį sudaro jėga su teigiamąja ašies kryptimi, sandaugai. Jėga bet koks poveikis išjudinantis kūną arba keičiantis jo greitį. (mechaninės kūnų sąveikos matas) J. apibūdina: dydis (N), veikimo taškas (kūno taškas kuriame sutelktas jėgos veikiamas), kryptis. + cos teor.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (4bdaaf25eafcf315621a8a7899435417.zip)Mechanikos špera18 Kb6
Neteisinga

 
Mechanika Mechanikos špera
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt