www.spargalkes.lt

Politologija

Silvijas Berluckonis

Dėl nesibaigiančių politinių ir korupcijos skandalų bei didžiausio po Antrojo pasaulinio karo ekonominio nuosmukio, Italijos rinkėjai galutinai nusivylė tradicinėmis partijomis ir ėmė dairytis naujų politikų.

Tuomet, visai ne daug laiko likus iki parlamento rinkimų, į politinę areną, pastebėjęs šią spragą politinėje rinkoje, išėjo labai sėkmingai dirbantis ir jokiuose skandaluose neįsipainiojęs verslininkas, valdąs tris svarbiausias privačias televizijos stotis, laikraščių leidyklas ir prekybos centrus, Silvijas Berluskonis. Tada, padedamas savo reklamos firmos “Publitalija”, per keletą savaičių įsikūrė partiją, kurios vadovu tapo pats.

Skaityti daugiau...
 

Lyginamoji demoktatijos tipų analizė (mokslo darbas)

Jau daugiau nei trys tūkstančiai metų praėjo nuo tada, kai graikai padovanojo žmonijai demokratiją. Palaimingoji antika, “atradusi” žmogų, suteikusi jam teisę ir laisvę globaliau ir įvairiau mąstyti, sukūrė labiausiai prie idealo priartintą bendruomenės valdymo modelį.

“Liaudies valdžios” sąvoka amžiams bėgant griovė tam tikrų individų neva prigimtinio išskirtinumo, sakrališkumo ir nepakeičiamumo mitą. Riba tarp teisės valdyti ir būti valdomam buvo sutrypta migruojančiųjų iš vienos sąvokos į kitą . Aišku, tai kas yra dabar, maža dalimi primena tai kas buvo. Demokratija tūkstantmečių bėgyje kito ir, priklausomai nuo laikmečio, įgaudavo vis kitokį veidą. Tokio proceso vyksme atsirado skirtingi demokratijos tipai, kurių kiekvienas atstovauja vis kitą, tačiau už “liaudies valdžios” sąvokos ribų neišeinantį demokratijos modelį. Šio darbo tikslas ir yra išskirti demokratijos tipus, juos charakterizuoti, lyginti vienus su kitais, išanalizuoti skirtumus bei atrasti panašumus.

Skaityti daugiau...
 

ES (referatas)

1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį , kuri įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1 d., kai valstybės narės ją ratifikavo, buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant  sprendimus. Sąjungos tikslas - nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių.

Skaityti daugiau...
 

Pirmieji gyventojų surašymai Lietuvoje (referatas)

“Svarbiausi duomenų apie gyventojus šaltiniai yra gyventojų surašymai, einamoji gyventojų apskaita, atrankiniai tyrimai, gyventojų sąrašai ir kiti informacijos šaltiniai” (1, 3). Atskiri duomenų surašymo šaltiniai vienas nuo kito skiriasi duomenų turiniu, kadangi surašymo tikslai galėjo būti nevienodi, programos skirtingos. Įvairiuose surašymo šaltiniuose skiriasi duomenų surinkimo laikas, tuo būdu jie (šaltiniai) laiko atžvilgiu gali papildyti vienas kitą, tačiau dėl nevienodų surašymams taikytų būdų, besiskiriančių savo tikslais ir programomis, duomenys netenka palyginamumo.

Skaityti daugiau...
 

Napoleonas: užsienio politikos specifika (referatas)

Dauguma istorikų Napoleoną Bonapartą laiko viena didžiausių pasaulio istorijos legendų. Šaltakraujiškas strategas, naktis triūsiantis prie naujų užkariavimų planų, nenuilstantis karvedys, kovojantis kariuomenės priešakyje ir savo asmenybės galia suteikiantis kariams nenumaldomą fanatizmą ir pasitikėjimą visu tuo ką valdovas sako ir daro. Napoleonas yra nuolat lyginamas – su Aleksandru Makedoniečiu, Gajumi Julijumi Cezariu, net Adolfu Hitleriu, tačiau nė vienas iš šių karvedžių nebuvo toks  didingas kaip Napoleonas.

Skaityti daugiau...
 

Asocijuotų Vidurio Europos šalių rengimo narystei Europos Sąjungoje strategija

Rengimo narystei strategija: tiesiamas kelias Europos Sąjungos narystei. Šiandien rengimo narystei strategija yra pirminis Europos Sąjungos prioritetas, kuris savo išskirtinę svarbą išsaugos ir ateinančiais metais. Europos Komisija laikosi tokios nuostatos dėl to, kad strategija yra gyvybiškai svarbi tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Europos Sąjungą. Strategija – tai rūpestingai parengtas veiksmų planas, kurio įgyvendinimas išskirtinis sėkminga integracija. Europos Sąjunga prisiėmė istorinį įsipareigojimą visų šių Vidurio Europos šalių, kurios yra pasirašiusios Europos sutartis, atžvilgiu. Tuo pat metu buvo apribotos ekonominės ir politinės narystės Europos Sąjungoje sąlygos. 1993 metais Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjunga, atsižvelgdama į būsimąją narystę, patvirtino, kad Vidurio Europos šalys gali tapti Sąjungos narėmis.

Skaityti daugiau...
 

Politinis žodynėlis

Skaityti daugiau...
 

Prancūzijos užsienio santykių centriniai organai

Prancūzijoje galioja 1958 metų konstitucija su vėlesnėm pataisom. Ji apibrėžia pagrindinius organus, vykdančius užsienio politiką.

Prancūzijos respublikos parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Nacionalinio susirinkimo, renkamo tiesioginiu balsavimu, ir Senato, renkamo netiesiogiai. Senate yra atstovaujami ir prancūzai, gyvenantys užsienyje. Užsienio politikos srityje parlamentas turi teisę spręsti karo ir taikos klausimus. Apibrėžtos parlamento funkcijos nagrinėjant ir tvirtinant tarptautinius susitarimus.

Skaityti daugiau...
 

Lietuvių politinių partijų požiūris į karą 1914 metais

1914 metais dėl vietos po saule kariauti pradėjo Europos valstybės. Karas vyko tarp dviejų blokų: Trilypės sąjungos vienoje pusėje (Susidedančios iš Vokietijos, Austro - Vengrijos, Turkijos ir kitų smulkesnių valstybėlių, ir Antantės (susidedančios iš Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos).
Europos dešiniojo sparno partijos kaip ir dera buvo tikėtis, tuoj pat paskelbė, kad jų tikslas yra savos Vyriausybės pergalė. Svarbiausias klausimas buvo tas kaip pasielgs Europos socialistų partijos, kurios jau tada buvo apsijungusios į II tarptautinį socialistų Internacionalą. Viena iš galingiausių socialistų internacionalo grupuočių Vokietijos reichstago socialistų frakcija balsavo už kreditų suteikimą karui vykdyti. Savo vyriausybes parėmė Belgijos, Prancūzijos, Austro - Vengrijos, Anglijos socialistai. Tokias pačias mintis pareiškė Rusijos dūmos deputatai menševikai. Netgi tos partijos, kurios laikėsi nesutaikomos politikos carizmo atžvilgiu iš esmės nedarė, jokių žingsnių, kas susilpnintų Rusijos valstybės tvirtumą ir trukdytų jai laimėti karą. Savo opozicingumą tokios grupuotės nurodinėjo sąvoka "lojali opozicija.

Skaityti daugiau...
 

Politologijos įvadas (paskaitų konspektas)

Apibendrinant skirtingas definicijas galima sakyti, kad politologija yra žinių apie politiką, politinį gyvenimą, politinius interesus, santykius, procesus, politinio gyvenimo organizaciją bei atitinkančias politines sistemas ir politinę sąmonę. Šioje definicijoje keletą kartų figūruoja žodis “politika” ir jo diriktyvai, todėl ji lieka nepilna, jeigu ne visai aišku,  kas yra politika. Deja, vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma. Terminas yra kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio polis - “miestas, valstybė”, išvestinis žodis politikos tarp kitų reikšmių turi ir piliečio, dalyvaujančio sprendžiant miesto - valstybės reikalus, prasmę (nesidomintieji valstybiniais reikalas buvo vadinami idiotes). Šiuolaikiniai politikai ir valdininkai labai mėgsta definiciją, kurią prieš šimta metų pasiūlė prancūzas E. Littre: politika yra valdymo menas. Tačiau už šio apibrėžimo ribų lieka nevaldančiųjų grupių siekimas paimti valdžią, be to, vargu ar galima pavadinti menu tokius valdymo metodus, kaip masinės represijos, genocidas, deportacija.

Skaityti daugiau...
 

Demokratizacijos etapai Lietuvoje (referatas)

Freedom House pateikiamuose valstybių demokratizacijos reitinguose Lietuva priskiriama laisvų valstybių grupei. Mūsų valstybė į šiuos reitingus pateko po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ir tuo metu ji taip pat buvo traktuojama kaip laisva demokratinė valstybė, kuriai suteiktas 2,2 F reitingas . Po Konstitucijos priėmimo, Seimo ir Prezidento rinkimų Lietuvos reitingas šoktelėjo iki 1,2 F ir toks laikosi iki dabar. Taigi, toks įvertinimas tarsi rodo, kad Lietuvoje gana greitai ir lengvai buvo pereinama iš nedemokratinio režimą į demokratinę sistemą.

Skaityti daugiau...
 

Slobodanas Miloševičius ir Balkanų konfliktas

Tarp Jugoslavijos įvairių tautybių ir tikybų žmonių nuolat tvvyojo priešiškumas, įtarumas, senos sąskaitos likdavo neužmirštos. Net ir maršalo Tito laikais Serbija buvo nepatenkinta, kad ji – tarsi podukra. Jos teritorijoje buvo statoma daug aplinką teršiančių gamyklų. Skirstant lėšas iš “bendro katilo” serbai jautėsi skriaudžiami, o investicijos ėjo daugiausia į Krotiją. Jį užvaldžiusi didžiosios Serbijos sukūrimo idėja. Ji tapo pagrindiniu jo gyvenimo tikslu. Tai idėjai realizuoti teko sulipdyti tokias pseudo valstybes kaip Serbijos Respubliką Bosnijoje ir Serbijos Krainą bei Rytų Slavoniją Kroatijoje. Kurdama jas Serbija įsitraukė į kruvinus karus buvusios Jugoslavijos teritorijoje.

Skaityti daugiau...
 

Totalitarizmas

Totalitarizmo (lotininiškai totalis – visiškas, pilnutinis; prancuziškai totaliter – visa apimantis) terminas, atsiradęs 1940 metais vartojamas politikos moksle apibrėžti despotiniam režimui, koncentruojančiam visą valdžią viešpataujančios grupuotės rankose, primetant visuomenei savo valią.

Skaityti daugiau...
 

Sistemų analizės metodai

Realistinis požiūris. Šio požiūrio atstovai tvirtina, kad politikoje lemia 4 pagrindiniai motyvai:

1) Valstybės dažnai turi konfliktuojančių interesų;
2) Skirtingi interesai gali atvesti prie konfrontacijos arba netgi karo;
3) Valsybės galia turi lemiamos svarbos konfliktų rezultatams ir nulemia jos įtaką kitoms šalims;
4) Politika skirta galios didinimui, jos išsaugojimui ir demonstravimui. Šio požiūrio atstovai yra tos nuomonės, kad negalima žymiai pakeisti žmogiškosios prigimties valdžios klausimu.

Skaityti daugiau...
 

Tarptautiniai Lietuvos santykiai su Prancūzija (referatas)

Prancūzija - didžiausia Vakarų Europos šalis, po didžiosios revoliucijos 1792 m. pakankamai toli pažengusi visose gyvenimo srityse, - ekonomikos, kultūros, politikos, meno ir t. t. Tai galinga valstybė, šiomis dienomis žengianti koja į koją su kitais galiūnais - JAV, Japonija, D. Britanija, Skandinavijos valstybėmis, sprendžianti opiausias pasaulio problemas ir turinti nemažą įtaką mažesnių valstybių politikoms.

Skaityti daugiau...
 

Imperijos darymas G. Beresnevičius

Didžiausia įmanomų mūsų darytų ir tebedaromų klaidų  – sėdėti pasyve ir aimanuoti. Dėl prarandamo identiteto. Deja, sėdint jis nestiprėja. Jis stiprėja veidamas ir patirdamas iššūkius. Reikia veikti taip, kad tas identitetas tvirtėtų. Identitetui pavojų nėra, kai jis eina, skina kelius, kai jis demonstruojamas. Kai jis tampa veikiančia jėga. Tai airių, italų, kinų, japonų identitetas. Į jį įsikimbama. Jis lieka nepaleistas ir už gimtosios teitorijos ribų. Jis atvirai reklamuojamas, tampa pasaulinių masinės kultūros švenčių ir masinės kultūros vaizdinių šaltiniu. Keltų Halovynas, airių per Šv. Patriko dieną žaliai dažomas Hudzonas, kiniečių drakonai, skandinavų troliai tapo didžiųjų kino filmų personažais.

Skaityti daugiau...
 

Tauta ir valstybė

Šiuolaikinė valstybė pagrįsta glaudžių piliečių ryšiu su valstybe, kaip su savo valstybe. Tauta – tai tokia žmonių bendrija, kurios narius jungia bent keletas iš šių požymių: bendra kalba, bendra religija, bendra istorinė praeitis, daugiau ar mažiau aiškus teritorinis apsigyvenimo centras. Tačiau svarbiausias tautiškumo kriterijus yra pačių žmonių savimonė, t.y. tai kuo jie patys save laiko.

Senųjų valstybių netautiškumo priežastys : a) tada žmonės gyveno izoliuotai kaimuose nuo išorinio pasaulio ir nedaug ką žinojo apie tolimesnius kraštus; b) inteligentijoje vyravo viena (lotynų) kalba; c) valstybių valdovai, kurdami valstybes neatsižvelgdavo į žmonių tautiškumą (giminystės ryšiai, samdomos kariuomenės).

Skaityti daugiau...
 

Europos monetarinė sąjunga

EMU turi dvi kryptis: ekonominę ir monetarinę. Trumpai, ekonominė sąjunga reiškia vieningos rinkos kūrimą be dirbtinių prekybos apribojimų, sąjunginė konkurencijos politika, įprasta vietinė politika ir makroekonomikos politikos koordinavimas. EU nariai susitarę dėl pelno ekonominės sąjungos ir daugelis reikalavimų jau išspręsti. EMU privalumai yra aiškiai išdėstyti dokumentuose ir aprašyti Goodhart [gerieji elniai] (1991) - taip pat 4 sk. Trumpai,  yra diskutuoja, kad pašalinus prekybos apribojimus ir eliminavus valiutų kurso riziką, bus skatinama didesnė specializacija ir prekyba. Eliminavus valiutų kursų svyravimų riziką sumažės palūkanų norma, kadangi nebereikės formuoti papildomų draudimų valiutų kursų svyravimams. Kaip pasekmė, ginčijamasi ar ekonominis augimas ir pragyvenimo lygis pagerės.

Skaityti daugiau...
 

Politologijos įvadas. Paskaitų konspektas

Apibendrinant skirtingas definicijas galima sakyti, kad politologija yra žinių apie politiką, politinį gyvenimą, politinius interesus, santykius, procesus, politinio gyvenimo organizaciją bei atitinkančias politines sistemas ir politinę sąmonę. Šioje definicijoje keletą kartų figūruoja žodis “politika” ir jo derivatyvai, todėl ji lieka nepilna, jeigu ne visai aišku,  kas yra politika. Deja, vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma. Terminas yra kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio polis - “miestas, valstybė”, išvestinis žodis politikos tarp kitų reikšmių turi ir piliečio, dalyvaujančio sprendžiant miesto - valstybės reikalus, prasmę (nesidomintieji valstybiniais reikalas buvo vadinami idiotes). Šiuolaikiniai politikai ir valdininkai labai mėgsta definiciją, kurią prieš šimtą metų pasiūlė prancūzas E. Littre: politika yra valdymo menas. Tačiau už šio apibrėžimo ribų lieka nevaldančiųjų grupių siekimas paimti valdžią, be to, vargu ar galima pavadinti menu tokius valdymo metodus, kaip masinės represijos, genocidas, deportacija.

Skaityti daugiau...
 

Tėvynės Sąjunga (Lietuvos koncervatoriai)

Idėja Sąjūdžio pamatu kurti partiją buvo iškelta dar 1990 metais, tačiau po tais pačiais metais įvykusio Sąjūdžio antrojo suvažiavimo liko ankstesnis visuomeninis politinis organizacijos statusas.

Sąjūdžio pozicija savo pačių iškeltų ir rinkimus laimėjusių kandidatų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą atžvilgiu dėl įvairių nuomonių Sąjūdžio vadovybėje buvo dviprasmiška; viena vertus, norėta ir toliau būti AT Didžiosios Sąjūdžio frakcijos atramine politine baze, antra vertus - tarsi sudaryti oponuojančią valdžiai organizaciją. Buvo suburta Tėvynės Atgimimo sąjungos kūrimo iniciatyvinė grupė: E. Jarašiūnas, V. Kubilius, V. Landzbergis, A. Stasiškis, S. Šaltenis, M. Laurinkus.

Skaityti daugiau...
 

Norvegijos politinės partijos

Norvegija ir jos politika yra labai įdomus tyrimo objektas Lietuvos politologams. Pirmiausia Norvegija mums įdomi kaip mūsų kaimynė, svarbi Lietuvos partnerė integruojantis į NATO. Nors ji nevaidina mūsų šalyje tokio vaidmens kaip Švedija, tačiau tai tikrai nesumenkina jos tyrinėjimo aktualumo ir prasmės. Be to Norvegija europos tyrinėtojams iki šiol liks mįslė, kodėl ji būdama NATO narė, du kartus atmetė pasiūlymą tapti Europos Sąjungos nare. Man asmeniškai šis klausimas yra įdomus todėl, kad Norvegijoje turiu pažįstamą, su kuriuo mane sieja malonūs prisiminimai.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 1 iš 3
Politologija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt