www.spargalkes.lt

Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai

Įžengę į XXI amžių dažnai skundžiamės laiko stoka, vis dažniau kyla bendravimo problema. Net su namiškiais vis mažiau bendraujame. Tėvai nesupranta vaikų, šie kaltina tėvus. Mūsų pilkame kasdieniame gyvenime bent jau šeima turėtų tapti gėrio ir džiaugsmo oaze. O ką reiškė šeima mūsų proseneliams? Kaip kalbama apie auklėjimą, tėvų ir vaikų santykius lietuvių liaudies patarlėse ir priežodžiuose?

Lietuvių šeimoje vaikai laikyti dideliu moraliniu turtu. Jau nuo mažens jie buvo auklėjami būti tėvais ir motinomis. Buvo manoma, kad kiekviena šeima, jeigu nori būti laiminga, privalo turėti vaikų. Neturėti vaikų buvo laikoma didžiule bėda. Gėda bei pažeminimas lydėjo tą šeimą. Tokius žmones kaime vadino bevaikiais arba bergždiniais. Be to, neturėti vaikų buvo laikoma Dievo bausme ne tik žemėje, bet ir po mirties. Todėl daugelis vestuvių apeigų taip pat pabrėžia pagrindinį dalyką – kad jaunieji susilauktų vaikų, nes „Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų“.

Kartu su džiaugsmu, atėjusiu į namus, gimus vaikui, prasideda vargai: „Bus vaikų, bus vargų“, tačiau tai yra mieli vargai: „Mūsų vaikai - mūsų vargai“. Ypač svarbu, kad vaikai augtų sveiki: „Sveiki vaikai – geri laikai“. Kaip smagu, o kartu truputėlį ir neramu, sulaukus pirmagimio: „Pirmas vaikas su stangelėm vystomas, paskutinis - su padelkais“. Bet lietuviai neįsivaizdavo šeimos, kurioje augtų tik vienas vaikas: „Vienas vaikas išauga paikas“. Šeimoje vaikų buvo auginama tiek, „kiek Dievas davė“. Mūsų senoliai manė, kad daug lengviau išauklėti dorus kelis vaikus, nei vieną: „Sūnus vienas apdirba sienas,“ net ragino pasisaugoti vienturčių: „Bijok šunies ir vienturtės duktės“.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (ed2ee0c81d6de36e246b336d3ade3f08.zip)Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai8 Kb6
Neteisinga

 
Psichologija Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt