www.spargalkes.lt

Psichologija

Kas ji, ta hipnozė?

Hipnozė sena kaip pati žmonija. Aptikta įrodymų, kad šį reiškinį žinojo dar šumerai prieš 4000 m. pr. Kr. Tačiau iki šiol dar nėra moksliškai pagrįsto paaiškinimo, kokia gi tikrojo hipnozės prigimtis.

Beveik kiekvienas, kuriam teko patirti hipnozės poveikį ar bent skaityti apie jį, žiūri į ją skeptiškai ar su baime. Dauguma mano, kad hipnozė artima narkozės būsenai ar sąmonės netekimui, nors iš tikrųjų net giliausiai pasinėrus į hipnozės būseną to nebūna. Sąmonė ir pasąmonė visada išlieka budrios, išskyrus nebent tuos atvejus, kai organizmui taip reikia miego, kad užhipnotizuotasis pasineria į miego būseną.

Skaityti daugiau...
 

Charakteris

Prancūzų rašytojas V. Hugo yra pasakęs, kad kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kurį jis sau priskiria, tą kurį jam priskiria, ir pagal tą kuris yra iš tikrųjų.

Charakteris – graikų kilmės žodis, reiškiantis ir atspaudą, kalimą ir įspaudimą. Iš tikrųjų charakteryje atsispindi žmogaus auklėjimas ir jo veikla, o iš kitos pusės, žmogus pats ,,nukala” savo charakterį. Charakteris apsprendžia žmogaus elgesį, mintis, jausmus. Tačiau charakteriu reikia laikyti ne visus žmogaus ypatumus, bet tik esminius ir pastovius. ,,Charakteris – pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis ir pačiu savimi, savo veiksmais”.

Skaityti daugiau...
 

Smurtą patyrusių vaikų fizinio ir psichinio vystymosi edukacinis tyrimas (kursinis darbas)

Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymąsi tirti lėmė dabartinė situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai sumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia: žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. (Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie tėvų smurto prieš vaikus atvejai susilaukia visuotinio pasmerkimo.

Skaityti daugiau...
 

Žvelgiant į pasąmonę

Žmogus sakytais ir rašytais žodžiais išreiškia prasmę to, ką jis nori pasakyti. Jo kalboje yra gausu simbolių, bet jis dažnai vartoja ženklus ir vaizdinius, kurie nėra tiksliai aprašomi. Kai kurie tėra santrumpos arba pirmųjų žodžio raidžių virtinė, kaip antai UN, UNICEF, UNESCO; kiti yra pažįstami verslo ženklai, patentuotų vaistų pavadinimai, ženkleliai ar emblemos. Nors jie patys yra bereikšmiai, jie įgyja atpažįstamą reikšmę įprastiniame vartojime ar sąmoningos intencijos dėka. Tai nėra simboliai.

Skaityti daugiau...
 

Psichologijos egzamino bilietai

Skaityti daugiau...
 

Instinktai (špera)

Tai psichologinio pobūdžio špera apie instinktus.

Skaityti daugiau...
 

Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi

Manau ši tema visada buvo aktuali, yra aktuali ir bus aktuali. Paauglystė yra ypatingas amžius, kada žmogus ieško savęs, kovoja ne tik su aplinka, pačiais artimiausiais, brangiausiais žmonėmis, bet ir pačiu savimi. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu pasirinkimas: paauglys visada renkasi, jis visada dvejoja, abejoja.... jį beveik visada lydi klausimas ką pasirinkti, pvz.: ar eiti į kasdieninį užklasinės veiklos užsiėmimą ar su įkalbinėjančiais draugais į kiemą.

Skaityti daugiau...
 

Savirealizacija

Nerealizavusių savęs žmonių nuomonės (save realizavę žmonės paprastai mano priešingai nei šiame sąraše esančios nuomonės; kai kur pateikta save realizavusio žmogaus nuomonė):

• Ateis laikas, kai aš pradėsiu gyventi iš tikrųjų.

• Priimdamas nepažįstamo žmogaus paslaugą, jaučiuosi jam skolingas.

• Man sunku susigaudyti savo jausmuose.

Skaityti daugiau...
 

Konflikto valdymo stiliai (referatas)

Konfliktai – neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Svarbu mokėti juos efektyviai įveikti.

Konfliktas tai – priešprieša bent tarp dviejų priklausomų pusių (žmonių, žmonių grupių, organizacijų ir pan.), skirtingai suvokiančių tikslus, jų siekimo būdus.

Skaityti daugiau...
 

Psichologijos įvadas inžinerijos studijoms

Tai paskaitų konspektai apie psichologiją.

Skaityti daugiau...
 

Kas man trukdo suprasti kitą žmogų?

Viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų (taip pat ir mano ) yra nemokėjimas išklausyti ir suprasti.Tai gali lemti daugelis veiksnių, kuriuos ir stengsiuos paminėti šiame darbe.

Tarpusavio supratimui labai didelę įtaką daro kitas žmogus. Dažnai bendraudamas aš atsižvelgiu į tokius aspektus kaip  somatika (ūgis,sudėjimas), žmogaus fiziologija (kvėpavimas, prakaitas, paraudimas), funkciniai ypatumai (laikysena), mimika gestai ir pantomimika, išvaizda (papuošalai) - materialine būsena, charakteris, kalbėjimo maniera.

Skaityti daugiau...
 

Sapnai ir simboliai

Sapno kalba, daugumai mūsų, atrodo, arba per daug kompleksuota, sudėtinga arba perdaug kvaila mūsų racionaliam protui įsisąmoninti. Kaip ten bebūtų, mūsų sapnai prisodrinti vaizdiniais ir simbolika, kuri paaiškina mūsų egzistenciją tokia informacijos formą. Tačiau, neišaiškinti ir neišversti į mums suprantamą kalbą, jie pasilieka tik vaizdiniais. Norėdami suprasti sapno ir ženklų kalbą, mes žinoma pasitelkiame pirmykštės istorinės simbolikos paralelinės psichologijos pavyzdžių, nes sapnai iš esmės kyla iš pasąmonės, kurioje yra išlikusi galimybė praėjusios istorinės raidos funkcijai.

Skaityti daugiau...
 

Psichologiniai straipsniai

Konfliktas ( lot. conflictus - susidūrimas) – priešingų interesų, pažiūrų, siekimų susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas, galintis susikomplikuoti. Šeimos konfliktai – tai prieštaravimai, kilę tarp jos narių dėl psichinio, fiziologinio ar socialinio, buitinio nesutaikomumo, taip pat dėl veiklos motyvų, tikslų, pažiūrų skirtingumo. Jie paprastai būna susiję su tam tikrų vertybių perkainojimu, būtinumu atsinaujinti. Ne visi prieštaravimai virsta konfliktais. Šeimoje galima ginčytis dėl politikos, madų, tam tikrų reiškinių vertinimo ar kitų dalykų ir gražiai, darniai sugyventi. Paprastai taip elgiasi aukštos bendravimo kultūros, savikritiški nekartojantys padarytų klaidų, susivaldantys, nepernešantys savo blogos nuotaikos iš mokyklos ar darbovietės į šeimą, pakantūs kito nuomonei žmonės.

Skaityti daugiau...
 

Temperamentas ir charakteris

Kiekvienas žmogus gimsta su tik jam vienam būdingomis tam tikromis savybėmis. Tai priklauso nuo genotipo – unikalaus, individualaus genų derinio. Ar tai reiškia, kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Norint  pažinti tiek savo, tiek kito žmogaus asmenybę, reikia suvokti  priežastis, lemiančias jos veiklos kryptingumą. Supratimas, kas  asmenybėje yra įgimta, o kas susiformuoja raidos procese, reikalauja šiek tiek žinoti apie temperamentą ir charakterį.

Skaityti daugiau...
 

Meilė

Kas yra meilė? Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiškinimo. Norime žinoti, kaip su meile susitinkame, ką ji mums duoda.

Jau nuo seno žmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiškę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias, taip pat savo pačių išgyvenimus.

Skaityti daugiau...
 

Menas mylėti

Tas, kas tikisi lengvai išmokti meilės meno, perskaitęs šią knygą, turėtų nusivilti. Ši knyga, priešingai, siekia įrodyti, kad meilė nėra jausmas, lengvai apimantis kiekvieną, nepriklausomai nuo jo subrendimo. Ji nori įtikinti skaitytoją, kad visos jo pastangos mylėti bus nesėkmingos, jei jis nemėgins pačiu aktyviausiu būdu pakeisti savo asmenybės visumą, kad išsiugdytų produktyvią orientaciją; kadangi individualioje meilėje negalima patirti pasitenkinimo be gebėjimo mylėti artimą, be tikro kuklumo, drąsos, tikėjimo ir disciplinos. Kultūroje, kurioje šios savybės retos, retai gebama mylėti. Ir iš tiesų kiekvienas galėtų savęs paklausti, ar daug pažįsta iš tikrųjų mylinčių žmonių.

Skaityti daugiau...
 

Asmenybės psichologija bei jos tyrinėjimo objektas

Psichologija - mokslas tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Iš esmės jos pagrindinis objektas yra žmogaus psichika arba elgesys (nors tai labiau priklauso nuo atskirų psichologų teorinės orientacijos). Viena iš psichologijos sričių yra asmenybės psichologija. Šiai sričiai priskiriamos tos psichologinės teorijos, kurios nagrinėja žmogų kaip visumą.

Skaityti daugiau...
 

Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai

Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą.

Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi?

Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų.

Skaityti daugiau...
 

Patyčių prevencija mokyklose

Gyvename visuomenėje, kuri, deja, nepasižymi gera dvasine sveikata. Taip jau atsitiko, kad šiuo sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu atsiskleidė daug metų besikaupusios nesveiko elgesio su savimi ir su kitais ydos. Ar tai būtų didžiausias pasaulyje savižudybių skaičius, ar plačiai paplitusi įvairiai pasireiškianti prievarta, ar besaikis girtavimas – visa tai verčia mus pradėti domėtis savimi kaip individais ir visuomene, pažvelgti giliau ir suvokti, ką reiškia mums ši nelinksma statistika. Tik geriau suvokę savo elgesio nuostatas, kurios dažniausiai yra pasąmoningos ir užprogramuotos individo ar visuomenės praeityje, imsimės efektyviai šias problemas spręsti.

Skaityti daugiau...
 

Dramblys tamsoje

Yra toks senas pasakojimas, kuris vadinasi "Dramblys tamsoje". Tai pasakojimas apie miestą, kurio visi gyventojai buvo akli.

Skaityti daugiau...
 

Meilės ir psichologijos įvadas

Tas, kas tikisi lengvai išmokti meilės meno, perskaitęs šią knygą, turėtų nusivilti. Ši knyga, priešingai, siekia įrodyti, kad meilė nėra jausmas, lengvai apimantis kiekvieną, nepriklausomai nuo jo subrendimo. Ji nori įtikinti skaitytoją, kad visos jo pastangos mylėti bus nesėkmingos, jei jis nemėgins pačiu aktyviausiu būdu pakeisti savo asmenybės visumą, kad išsiugdytų produktyvią orientaciją; kadangi individualioje meilėje negalima patirti pasitenkinimo be gebėjimo mylėti artimą, be tikro kuklumo, drąsos, tikėjimo ir disciplinos. Kultūroje, kurioje šios savybės retos, retai gebama mylėti. Ir iš tiesų kiekvienas galėtų savęs paklausti, ar daug pažįsta iš tikrųjų mylinčių žmonių.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 2 iš 4
Psichologija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt