Teisės šakos: konstitucinė teisė; darbo teisė; civilinė teisė; administracinė teisė; prekybos teisė ir pan.
Teisė dar gali būti skirstoma į: 1. Privatinė - gali būti kaip civilinės teisės sinonimas. Jai priklauso dvi šakos: a) civilinė (reguliuoja turtinius santykius); b) prekybos ar komercinė (jos normos skirtos reguliuoti prekybinius santykius tarp įmonių, įstaigų, organizacijų). 2. Viešoji (kartais naudojama kaip administracinės teisės sinonimas) - reguliuoja santykius tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jai priskiriama ir komercinė teisė.
Dabar valstybinė valdžia vis labiau plečia viešąją teisę privatinės (tuo pačiu ir prekybinės) teisės sąskaita.
Pagrindinis šaltinis - įstatymai. Taip pat ir poįstatyminiai aktai. Gali būti papročiai, tarptautinė teisė.
Lietuvoje nėra Prekybos arba Komercijos kodekso. Vienas iš svarbiausių šaltinių Lietuvoje - Civilinis kodeksas. Kiti prekybos teisės šaltiniai - draudimo, konkurencijos, vartotojų teisių gynimo įstatymai, AB ir UAB įstatymai, prekybos įstatymas, tarptautinės sutartys. Įvairiose šalyse prekybos teisinės normos skiriasi.
Teisės harmonizavimas - t. y. įvairių nacionalinių barjerų trukdančių tarptautinei prekybai šalinimas keičiant nacionalinius įstatymus.
Teisės unifikavimas - t. y. įvairių tarptautinių konvencijų ir kt. tarpt. aktų priėmimas.
Teisės unifikavimo ir harmonizavimo lygiai gali būti įvairūs: 1. Pasaulinio lygio (teisės normos reguliuojančios pervežimą); Vienos konvencija 1993, Tarptautinių komercinių sutarčių principai 1993, parengė UNIDRIT organizacija. 2. Regioninio lygio; Europos sąjunga ir kt.