www.spargalkes.lt

Nedarbas ir jo išraiška ekonomikoje

Nedarbo rūšys ir formos. Nedarbas yra, tai yra nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių egzistavimo sąlygų ardymas (dabar žymiu mastu amortizuojamas). Jis sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemas. Greita infliacija dezorganizuoja visuomenės ūkinį gyvenimą, o aukštas nedarbo lygis sutrikdo socialinių procesų eigą visuomenėje, įžiebia jų patalogines formas.

Nors nedarbas yra vienalytis reiškinys, bet nedarbo lygio padidėjimas – yra viena iš svarbių nuosmukio požymių. Nedarbo pokyčiai įvertinami, nustatant jo lygį. Jį kas mėnesį nustato Darbo statistikos biuras paprastu apklausos būdu. Kadangi visų šalies gyventojų apklausti neįmanoma, tai apklausa apima apie 65 000 šeimų. Klausimai pateikiami visiems šeimų nariams, kuriems sukako 16 metų, išskyrus nedarbingus – kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi apklaustieji skirstomi į tris kategorijas: užimti, tai yra dirba, neužimti, tai yra bedarbiai ir nedarbingi.

Bedarbiai yra visi tie, kurie neturi darbo ir: a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) žada pradėti dirbti po mėnesio; c) aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darbo ištekliams nepriklauso pensininkai, stacionaro studentai, mamos, prižiūrinčios mažamečius vaikus. Nedarbo lygis apskaičiuojamas kaip bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų skaičius.

Dėl nedarbo lygio vertinimo būdų nemažai diskutuojama - kai kurie mano, kad oficialus nedarbo lygis yra didesnis už faktinį, nes jei žmogus apklausos metu sako, kad jį labai sunku rasti, žmonės nusivilia ir nebeieško jo. Todėl jie ir nepriskiariami darbo ištekliams. Tokiu būdu nuosmukio metais nedarbo lygis neparodo tikrojo nedarbo mąsto.

Nusivylę darbuotojai yra tie, kurie norėtų dirbti, bet nebeieško darbo, nes nesitiki jo gauti, tokių darbuotojų mūsų šalyje atrastume ne vieną, nes pas mus yra tendencija dėjuoti dėl sunkaus gyvenimo, bet nėra tendencijos to gyvenimo gerinti apsiemant dirbti sunkų darbą už mažesnį užmokęsti, nei yra norima. Ir tokie darbingi žmonės neįtraukiami nei į darbo išteklių, nei į bedarbių kategoriją.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (75fd4a79ac735d19c099a0248933ecc8.zip)Nedarbas ir jo išraiška ekonomikoje20 Kb0
Neteisinga

 
Verslas Nedarbas ir jo išraiška ekonomikoje
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt